- ištykinėti
- ištykinė́ti KŽ 1. žr. 1 ištykoti 2: Netykinėk, nėko iš ubagų neištýkinėsi Krš. 2. tr. ištyrinėti, susekti: Iš netyčių ištykinė́jo sūnus pėdsakus vagystės J. \ tykinėti; ištykinėti; patykinėti; pritykinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.